Vestuviniai žiedai yra neatsiejama vestuvių tradicija ir šiandien ji vis dar puoselėjama daugelyje pasaulio šalių. Istorija rodo, kad vestuviniai žiedai ir jų istorija mena senus laikus. Iki šių dienų šiek tiek pasikeitė tik tam tikros šios tradicijos detalės.
Šiek tiek istorijos
Manoma, kad vestuvinių žiedų tradicija gimė senovės Egipte, kur įsimylėjėliai pirmieji ėmė dovanoti vieni kitiems žiedus. Tuomet juos gamino iš nendrių, vėliau iš metalo, aukso. Žiedas – tai ratas be pabaigos, taigi, šis simbolis simbolizuoja amžinybę. Taigi, dovanojama sžiedas simbolizavo amžiną meilę. Šią tradiciją perėmė ir kitos kultūros. Pirmiausia, romėnai, vėliau kitos civilizacijos ir taip ši tradicija įsitvirtino bei atkeliavo iki mūsų dienų. Šiandien ji tokia populiari, jog tikėtina, kad vestuviniai žiedai bus svarbi tradicija dar daugybę metų.
Tradicijos pasaulyje
Istorija rodo, kad pirmiausia vestuviniai žiedai buvo mūvimi ant dešinės rankos bevario piršto. Senovės Egipto žmonės manė, kad būtent šioje rankoje yra vena, kuri keliauja iki pat širdies ir tai buvo vadinama meilės vena. Tradicija nešioti vestuvinius žiedus ant dešinės rankos išliko daugelyje šalių ikiš iol, tačiau šiandien ji nebėra tokia griežta. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, per vestuves gana dažnai žiedai maunami ir ant kairiosios rankos. Nors senesniais laikais Lietuvoje vestuvinis žiedas ant kairės rankos reiškė našlystę.
Vestuvinių žiedų tendencijos
Kaip jau minėta, pirmiausia vestuviniai žiedai buvo gaminami iš augalinių medžiagų, vėliau, norint įrodyti meilės tvirtumą, pasirinkta geležis, kiti metalai. Šiandien dažniausiai vestuviniai žiedai gaminami iš aukso, sidabro arba platinos. Griežtos taisyklės, iš kokio metalo turi būti žiedas, taip pat nėra.
Lietuvoje labai populiarūs klasikiniai vestuviniai žiedai, tačiau kai kurios poros renkasi modernesnius, labiau prie tendencijų priderintus žiedus. Pavyzdžiui, šiuo metu labai populiarūs žiedai su spalvotais briliantais, taip pat unikalūs, individualiai juvelyro pagaminti žiedai vestuvėms.
Žiedus galima įsigyti juvelyrikos parduotuvėje jau pagamintus, arba galima kreiptis į saloną dėl individualios gamybos. Anksčiau žiedus buvo daug dažniau užsakoma pagaminti. Pavyzdžiui, Lietuvoje ilgą laiką buvo gaji tradicija gaminti žiedus panaudojant senus papuošalus, tėvų ar senelių vestuvinius žiedus. Taip pat iki šiol išlikusi tradicija perduoti vestuvinius žiedus iš kartos į kartą. Tai gri tradicija, kurią dalis jaunųjų puoselėja iki šiol. Kiti to vengia, tikėdami prietaru, kad mūvint kito žmogaus vestuvinį žiedą lengva perimti kito žmogaus likimą.